Kai dar nenorėjai būti upės keltininke
Pavasariop pasijunti
tokia
maža
ir pasiilgsti vis tų
išjautimų
kada gi vėl prisėsi ant suoliuko
kur gal sėdėjo Salomėja
ir braukė šepečiu per plaukus
dantýse įsikandusi segtuką
cukriniai avinėliai