Kai dar nenorėjai būti upės keltininke

Pavasariop pasijunti
tokia maža
ir pasiilgsti vis tų išjautimų
kada gi vėl prisėsi ant suoliuko
kur gal sėdėjo Salomėja
ir braukė šepečiu per plaukus
dantýse įsikandusi segtuką
cukriniai avinėliai