...dar sekundėlė,
dar vienas mirksnis,
ir pauzėj amžinybės
tuoj suskambės spalvų melodija –
skaidri
kaip vyturio giesmė;
jausmų ir nuojautų paletėj
pabiro virpesių gausybė –
gyva ji širdies tvinksniais,
– dainuojanti versmė!

Nakties kerai
jau sklaidosi pavėjui,
nuo pievų kyla ryto gaivuma;
besislapstydama tarp medžių
link manęs artėja,
tarsi
pirmosios meilės aidas –
palieta akvarelėj
ir bučiniu pašventinta
– tavųjų rankų ir saulės šiluma...