Džesperas ir Inesa vieni štabe...

Kai Inesa atsikėlė, štabe buvo tik Džesperas. Ji galvojo, kad surišta, bet kai pajudėjo, ji buvo laisva.
- Jau atsibudai? – paklausė Džesperas.
- Gal negalima?
- Aišku, kad galima. Kas tau atsitiko, kad nualpai?
- Nieko. O koks tavo rūpestis. Juk tu manęs nekenti. Ir be to, kokia manęs staigmena laukia?
- Tu pagrobta.
- Nė nesvajok. Jeigu nualpau, tai nereišia, kad aš bejėgė. Ir mane galima pagrobti. Ir kur be to tavo draugai, kur Leonardas ir Romas?
- Jie išėję.
- Tai vadinasi gali mane paleist, – paprašė Inesa.
- Nė nesvajok. Jei tu pagrobta, vadinasi mes su tavim galim daryti ką norim, tiksliau aš galiu ką noriu daryt, nes aš vadas, o vadui viskas galima.
- Tik  nė nesvajok prie manęs lįsti, nes bus kas buvo tada vasarą, kai patekau į jūsų nelaisvę.
- Nė nemėginu, o tas antausis tikrai skaudus buvo.
- Šįkart gali būti skaudesnis.
- Tikiu tavimi. Inesa, aš tau noriu kai ką prisipažinti.
- Tu man? Tau visai negerai?
- Inesa, tu man patinki kaip panelė. Tu drąsi, tu visiškai nepanaši į Ramunę. Judvi skiriatės kaip diena nuo nakties. Aš tave m…
- Ką tu mane?
- Aš tave myliu. Man nesvarbu, kad aš susitikinėju su Ramune. Be to, mane verčia susitikinėti jos brolis.
- Tai tu mane myli? Aš visai sutrikau. Dar vakar sakei, kad manęs nekenti, o dabar prisipažinėji meile. Tu tikrai keistas.
- Inesa, ar galiu būti tavo vaikinu?
- Tu tikrai kvailas. Tu manai, kad po to, kai mane pagrobėt, aš sutiksiu būti tavo mergina?
- Gal po šito žinosi.
Ir Džesperas pabučiavo Inesą. Iš pradžių Inesa priešinosi, bet paskui leidosi bučiuojama Džespero.  Kai Džesperas atsitraukė nuo jos, ji liko sėdėti labai sutrikus, neteko žado, neturėjo ką pasakyti, o Džesperas pasakė:
- O Tu visai gerai bučiuojiesi.
- Tu… tu… tu… šitas tavo poelgis pats kvailiausias ir mieliausias poelgis iš tavo pusės.
- O tu myli mane?
- Taip. Myliu nuo tada kai, vasarą mane pagrobėt, kai aš tave pamačiau, tu man patikai, rugsėjį, kai atėjom į mokyklą, aš norėjau su tavim pradėt susitikinėti. Bet kai pamačiau, kad tu draugauji su Ramune, praradau visas viltis į tave. Bet kai dabar mane pabučiavai, aš pakeičiau nuomonę apie tave.
- Tu tikrai miela mergina. Ir mes galėtume susitikinėt slaptai, čia mūsų štabe, mano draugai mums padėtų. Jie labai geri ir man jie padėtų išvenkti santykių su  Ramune.
- Tu tikrai geras, bet dar yra Raimonda, mano draugė, kuri turbūt jau ruošia manęs išgelbėjimo planą. Ir ji man tikrai neleis susitikinėt su tavimi.
- O iš kur ji sužinos, kad mes pora?
- O tu nežinai, kaip greitai sklinda kalbos, kai Ramunė ką nors sužino.
- O iš kur ji sužinos, kas ta panelė, su kuria aš susitikinėju, dėl kurios palikau ją.
- Tikrai. Tu esi didesnis genijus už mane. Mudvi su Raimonda turim numylėtinius iš jūsų šutvės. Raimondai patinka Leonardas, o aš iki ausų įsimylėjus tave.
- Aš tave taip pat. Bet to nepasakyčiau apie Leonardą. Jis svajoja pasibučiuoti su tavimi, o to jau tikrai nebus, kai tu esi mano mergina, tai jam lieka tik Raimonda. Taigi Leonardui teks pamiršti tave, nes tu nuo dabar esi mano mergina.
- Na jau taip greitai nemanyk, juk aš tau neatsakiau, kad sutinku būti tavo mergina. O aš  tau sakau, kad sutinku.
- Bet dabar tau gresia didelis pavojus. Juk Ramunės brolis norės atkeršyti man, kad palikau jo seserį, tai gali pagrobti tave, taigi po pamokų mes būsim tavo asmens sargybiniai, taip pat ir Raimondos. Romai, Leonardai, ateikit!
- Ko!?
- Aš turiu jums pasakyti naujieną.
- Kokią naujieną? – nustebę atsiliepė Leonardas su Romu.
- Inesa – mano naujoji mergina.
- Ką? – nustebęs pasakė Leonardas.
- Taip Leonardai, tau nėra jokių vilčių pasisavinti manąją Inesą.
- O aš visą laiką svajojau... kad galėsiu...
- Deja, tavo svajonės žlugo. Ji mano mergina. Ir tai reiškia, kad po pamokų mes būsim Inesos ir Raimondos asmens sargybiniai.
- Bet kodėl? Juk mes turim daug savų reikalų.
- Aš žinau, kad mes turim daug savo reikalų, bet Inesai dabar gresia labai didelis pavojus, nes juk aš palikau Ramunę. Tai reiškia, kad jos brolis man keršys per mano merginą man.
- Bet juk aš – Gabijos brolis! Gal jau pamiršai?
- Ne. Aš nepamiršau. Tik tu pamėgink prasižioti savo sesei, kad aš palieku Ramunę, turėsi mėlynę paaky.
- Gerai. Supratau, –  nuniurzgėjo Leonardas.
- Taigi, visi tylim, jog mano mergina Inesa, kad jei negrėstų pavojus ir mums tada nereikės saugot. O tu, Leonardai, susirask kitą taikinį, nes Inesa jau mano ir nepamiršk, Raimonda laisva, o juk ji beveik tokia pat graži kaip ir Inesa.
- Gerai. Naujas mano taikinys – Raimonda.
- Tau gali pavykti, nes Raimondai tu patinki, – paguodė Inesa.
- Tikrai, juk aš pastebėjau, jeigu su ja pasisveikinu, ji visą laiką nurausta. Tik dabar supratau kodėl.
- Na man jau metas, o dar pamatysim, kaip Raimonda su visa gvardija įsiverš čia gelbėti manęs. Viso.
- Viso, Inesa, – švelniu balsu pasakė Džesperas.
- O... o... o… Tu tikrai įsimylėjęs Inesą.
- Mes tau padėsim. Mes neleisim, kad tavo merginą pasisavintų tas kvailas Ramunės brolis Deividas ir jo sėbrai.
- Jūs – patys mano geriausi draugai.
- Tu taip pat. Nes nepalikai manęs be panelės…