Gal per dažnai
Kažką aš priliečiu už rankos
Į veidą sningant,
Kojoms glostant žemę,
Duris uždarant,
Žiūrint į žvaigždes
Ir bėgant metams –
Keičiantis stulpeliams.

Gal per dažnai
Kažkas gniūžte pabelžia man į langą,
Kad prisiglaustų
Ir šalia prigultų.
Pabandom vieną,
Antrąkart pabandom
Ir to per daug –
Naktis tokia trumpa.

Gal per dažnai
Išeina kūnas, lieka tik mėnulis,
Pro plaukus pamojuojantis,
Dažydamas savim.
Pasiimu žiūronus
Ir į savo nuogą kūną
Žiūriu ilgai:
Ji buvo su manim...