Na kur tas baras, kipšas kur?
Lauke taip bjauriai šlapia.
Greičiau papultume vidun,
Kur vyrai garsiai šneka.

– Šiek tiek toliau, sukt dešinėn, –
Atrodo, tiesą sako.
Eini laimingas lyg žvaigždėm,
Kur kvepia net ir takas.

Raudonos sienos, bus gerai,
O ką ten durys slepia?
Užtruksi ir suveiks kerai,
Kada išlenksi trečią.

Viršum galvos drakonai du
Ugnim sava alsuoja,
Tiktai dėl jų visai ramu,
Svarbiau, kas ten garuoja.

Šviesus alus, puikus kepsnys
Ir mintys geros draikos,
Pašoktų dar undinės trys,
Tai būtų pilnas „kaifas”.

Kam čia skaičiuot tuos bokalus,
Atleisti reikia diržą,
Taip gera būt, pamiršt namus,
Vaizduoti vyrą tvirtą.

Jau nežinai, kas šypsos tau –
Fortūna ar likimas.
– Sustok, akimirka, prašau!
Tik laikas savo ima.

Ir vėl lietus, gatvė ilga,
Mašinos taškos, lekia.
Eini, kalbi kvailai kažką...
Naktis juk viską slepia.

Praeis diena, po jos – kita,
Bus dar ne vienas baras,
Tiktai sugrįžt norėsis čia,
Kur būti buvo gera.