Gaidelis katinėlio klauso
Ir durų jai neatidaro --
Laputė ant kelmelio sauso
Pro langą žvalgos, duoda garo

Virkaudama, iš kailio nerias,
Meluoja, ašarų negaili --
Mane susukti gali maras,
Jaučiuos dabar ne savo kaily...

Nebūk, gaideli, kietaširdis,
Praverk duris nors truputėlį,
Kaip dūsauju iš tolių girdis,
Apsikabinus tako smėlį!

Visur šarma keista, pabalę,
O tu čia nieko nežinai --
Nors vasara – užpustė kelią
Snieguolės baltos – milžinai?!

Gaidelis lapės pagailėjo,
Duris pravėrė trupučiuką,
O ta lyg gūsis pikto vėjo
Jį čiumpa ir į urvą suka.