Skaičiuoju minutes,
            o valandos prabėga.
Kiek daug šviesių prisiminimų
            kirba atminty!
Suspaudžiu juos tarp pirštų
            tarsi purų sniegą
Ir lieka matomi
            tik atspaudai balti...

Skaičiuoju minutes,
            o jos nepasilieka. –
Tik tolsta užmarštin
            su virpesiu aidžiu
Lyg tarpu pirštų smiltys
            kol nelieka nieko. –
O gal kartosis viskas
            iš pradžių?!