Griovėme savo namus, o mergaitė vis rašė
Skaičius ant romėniškais tapusių rąstų.
Rąstai tęs savo lėtą gyvenimą,
Atsikratę tinko su istorinėm datom:
Kada pasilakstė Žaloji, kodėl taip nesiseka Jaunei.

Krintanti pagalvė paberia plunksnas,
Pasidaro svaigu lyg pavasarį.
Žėruoja spaliai ir smilksta trūnėsiai,
Melsva liepsnele dega sąsiuviniai –
Pirma pavardė, paskui vardas.

Nužvanga per pamatus galvosūkio raktas:
Kas buvo lengvesnis – pūkų ar vinių kilogramas
Tuomet, gegužiui šiurenant į langą,
Pastačius namus, kuriuos lengva palikti.
Meistro įrankiai – vaikų rankose.