Atsėsokos

Bovė vaizdā smegėnų vingius ryškie.
Bovė žuode atmintėis avėliūs kraunas.
Nežėnau dar kor ētė, bet jau aiškie,
Ka nebūso tėik, kėik nuoriejau glaunus...

Ne ė veidruodi rēktom veizietė,
(Tėn vėsė vaizda senē īr pagadintė)
Tiktā ėš vaikīstės pėivieliu
Gīsluoms sāva stiprībės gali paimtė.

Vėsās takās ė sāva kėimāli parēso,
Vėsās longās ė sāva suodnāli veizieso,
Tėn ė dūmā joudė atruoda mon švėisė
Vakarīkštė potra skaniausė, nuors ėr atviesosi...

Lai sau luo, kas tik nuor – ė žuodes, ė darbās:
Kuožnus himnus tor prāsmė sāva!
O mon gerā, ka dar ėšgalio kārtas
Pamatītė, kāp nosėskoto bārzda...
galėtep