Kai marškos debesų padangę gaubia,
Kai vėjas gena lietų link gimtinės sodo,
Akis užmerkęs, mintimis leki į saulę -
Priglust sekundei prie švelnaus motulės skruosto.

Jos delnuose pasaulis išrašytas,
Jos akyse prisiminimai dvelkia šiluma,
O sidabrinės sruogos, pavasario žiedais kaišytos,
Jos veidą puošia, kaip puošia rytmetį aušra.

Širdy suvirpo švelnus šauksmas,
Staiga jauti - į kelią kviečia jos daina,
Užgimusi gimtų takų palaukėse,
Ji skrieja pas tave, motulės meile nešina.