Ten pūtė vėjo pasakos, krito natų lapai, šoko meilės užuomazgos ir miegojo pirštų magija. Ten skubėdavo vasaros svajonės ir žiemos vargai. O rytais Internetas svajodavo apie šiltus kakavos gurkšnius nuo kompiuterio klavišų. Internetui patikdavo tirštas muzikos rūkas ir pilvo glamonių vakarai. Kartą kostiumų rėmėjai ir renginio didžėjai paskelbė meilės dienos ir pasakų nakties pradžią. Tą minutę Internetas pagalvojo apie kantrybių viltis, svajonių tuštumas ir apie šiltą virtualų kvapą. Tačiau Kibernetinės erdvės tik kvailai nusijuokė ir neleido Internetui galvoti apie išsiilgusius meilės pirštus....

Internetas gyveno gerai. Jam nieko netrūko. O galbūt trūko visko. Juk Kibernetinės erdvės neglobojo tuščių rusų kalbos kabinetų ir nespalvino saldžių svajonių gijų.

Tai buvo Kibernetinių erdvių naktis. Šalta ir netikra virtualaus pasaulio naktis.

Internetas užmigo, Kibernetinės erdvės išvažiavo atostogų į Japoniją. Liko tik tuščia svajonių naktis rusų kalbos kabinete.