Kepa man senelė blyną
Dydžio lyg pasaulis.
Jei pakiltų taip į dangų,
Nebeliktų saulės.

Mikliai stveria už keptuvės,
Blynas šast į orą!
Apsiverčia – vėl kur buvęs,
O senelė ploja.

Kai gražuolis suraitytas
Ir uogiene teptas:
– Imk, vaikeli, ir gardžiuokis,
Blynų dienai keptas.