Versmė srovena mano sielos gijom,
Kai ryto saulė apšviečia visus namus.
Juk taip svarbu pajusti meilę ir ramybę,
Žinoti, kad mus saugo angelas trapus…

Tik reikia užsimerkti ir matyti,
Matyti širdimi, pajusti gerumu,
Gyvenimo mūs kelias suraizgytas,
O angelas jau šnibžda, kur saugu...

Tai jo kvėpavimas ramus, mus guodžia viltimi,
Mus gaubia meile iš širdies gelmių,
Tikėti lemtimi, tikėti žvaigždėmis –
Mums skirta, jei tikėsime jausmais, tikėsim savimi...