Atstumas... Jis išsitrina, kai sielos bendrauja. Bet sielai šalta, kai ją atstumia. Atstumas, atstumti...

Hm, kaip ir eiti šalia. Tas, kuris šalia, kuris pritaria, – šalininkas. Bet kartais šalininkas ima šalintis – visai ne artėti, o tolti. Vėl išlenda atstumas, atstūmimas... Kol kas nors ką nors nušalina. Arba nusišalina.

O gal viskas daug paprasčiau? Siela keliauja, nepaisydama nei atstūmimų, nei nušalinimų, nei atstumiančiųjų, nei šalininkų. Siela tiesiog gyvena savo gyvenimą. Be pabaigos.