Šį kartą nesikreipsiu: "Palaidūne..."
O pernai juokavai: "Ateisiu, tuoj."
Žinojome, kad pasislėpus tūnai,
Šnabždėdama laukams, miškams: "Rytoj..."

Neužsibūsi jau ilgai, brangioji,
Nereikia tų svajonių, tu nesitikėk.
Stveri ir spaudi, snaigėmis lekioji...
Bet ar matai dienos ilgumą, saulės kiek?

Gerai jau, šauniai pasirodei, žiema,
Ateidama pas mus  kelių nesumaišei.
Bet renkis kailinius ir bėk iš kiemo,
O mes tau pamojuosime gražiai.

Jaunimas rogėm važinėjasi, kvatoja,
Liepsnoja laužas - Morė baigia degt.
Visi lyg vienas choru tau kartojam:
- Su  Užgavėnėm, žiema, ir sudie!