Jaučiuosi veidrodžiu, visiškai švariu veidrodžiu...
Žvejys jame suranda žveją, melagis melagį, meilė meilę, kankinys kankinį, nuoširdumas nuoširdumą, pyktis pyktį, agresija agresiją ir t.t. iki begalybės...

Ką veidrodis atspindi iš savęs? Patį veidrodį... du veidrodžiai kurie atspindi vienas kitą, bet visiškai neidentifikuoja savęs... Neatskiria vienas kitą nuo vienas kito... ir gali palaipsniui mažėti, jei žiūri iš išorės: veidrodis – atspindi veidrodį – atspindi mažesnį veidrodį – atspindi dar mažesnį veidrodį ir t. t. iki taško iki išnykimo... Ir didėti, jei žiūri iš vidaus: veidrodis – atspindi veidrodį – dar didesnį veidrodį ir t. t.

Žiūriu į kitus... Jie žvejai, melagiai, meilės... praleidžiu per save, bet nesu tuo... nesu nei žvejys, nei melagis, nei meilė, nors gali tokiu atrodyti, jis nėra tai... veidrodis nėra atspindžio atitikmuo, bet gali būti labai panašus į jį ir žvelgiančiam pro iliuzija tokiu atrodyti arba iš dalies būti...

Kas esu? Nežinau... tačiau visada žinau, ką atspindžiu... Žinau, kas yra daiktas, veiksmas ir paslaptis, nes juos atspindžiu... Žinau daiktus, veiksmus ir paslaptis... Žinau paslapčių esmę, nes nuo manęs atsišviečia užpakaliu... Turiu blaivų protą, geometriją ir pan., nes atsispindžiu tiesiais kampais, ir suvokiu jų tiesumą, bet neatspindžiu savęs... Žinau, kur neša, stato ir į ką kreipia, suvokiu kampus... tiek lygūs, aštrūs bei smailūs skauda... Kampai eina per mane...

Kas esu?
Nežinau... gal iliuzija, nes puikiai ją atspindžiu... bet nesu iliuzija, nes spindžiu....
vardas – (lot.) gyvybingas...
Vardas atspindi vardą, o vardą vardą...
Tiek tas, tiek anas, tiek kartu yra tiesa...
Negaliu neigti gyvenimo, nes toks esu, bet priimdamas gyvenimą paneigsiu kiekvieną, nes toks nesu... esu veidrodis...