Abejuonės pėršta baise šaltė
Vėina nakti šėrdi čiupiniejė,
Pajotau kažkuokė keista kaltė,
Ka noriejos šauktė mon so viejo.

Toštės akys, tuokės abejingas...
Dėlkuo toukart vietra dūšie kėla?
Jego jau seniause vėskas dinga,
Kap ta delčia-iemė ėr sodėla.

Negalio ėštvertė aš tuo šaltė,
Šėndėin pastaruji taška diesio.
Kėik da rēks ė tava kramė kaltė-
Ek no monės šalėn, ek po biesa!