Naktis – tamsi, niūri, beviltiškai liūdna...
Lietus verkšlena,
Merkdamas paklydusius praeivius.

Lašai vis krinta žemėn palengva,
Su jais kartu –
Ir lapai rudeniniai skrenda...

Taip gaila mirštančios gamtos...
Jau šaltis slenka,
Jis sukaustys viską, kas žaliavo.

Ir tik mintis, kad saulė su aušra pakils,
Mums viltį teikia
Ir dovanoja gėrį šiam pasauliui...