Juodų akių tamsoje,
Pačioje giliausioje gelmėje,
Aš kažkada išvydau šviesą tunelio gale.

Girdėjau žmonių balsus,
Tolimus ir skardžius,
Skausmingus ir nepasiekiamus.

Laukiau kulminacijos,
Šokiruojančios vokiečių nacijos,
Kraujo skonio šleikštaus.

Bet liko tik jausmas,
Niekad nepasakytų žodžių kartėlis,
Ir mirtis prisikėlus...