Šiandien viskas pakvipo dangum,
Net ir liesos išėjusios kojos,
Horizonto ažūras meduj
Ir išmėtytos vėjo aguonos.

Surišti baltasariai plaukai,
Mangu oda nusagstyta,
Žemės mudros, sanskrito ženklai
Seka kalbas nerašytas.

Dar cinamonu nusmilkus žara
Kelia į žemę pabaisą.
Kas pasakys, kur tiesa?
Ves į neatrastą aušrą?

Lai tai ieškojimu liks
Jauną gyvenimą mano.
Bet gal kada taip nutiks,
Raktą surasiu nuo namo.

Ten, kur žydri kambariai
Šoka ant lubų be kojų,
Ten, kur kiekvieno namai –
Luošio, čigono, artojo.

Durys su švino spyna,
Raktas iš laisvės nešėjo.
Atviros jos tik tada,
Kai pliaupia lietūs tikėjimo.

Retas gamtos reiškinys
Praregėt aušrą aklajam...