------  
Kažkas prekiauja gėlėmis.
Diena kaip tuščias, baltas lapas.
Laiptai, pakopos,- kam aukštyn,
O kam žemyn,- man visgi sekas...
       Tas žvilgsnis, likęs mintyse,
       Kažkas pažystamo, gal žodis,
       Ištartas prieš,.. dabar ištark,
       Visai nebe grubiai atrodys.
Dienotvarkė- kaip visada:
Laukimas ir išsiskirimai.
Ištiesi ranką, o šalia,-
Nebeapčiuopiami prisiminimai.
        Abstrakčios eilės,.. ar tikrai
        Minčių atklydusių, nelaukia?
        Ką berašau, galbūt užtai,
        Pasąmonė vis vien užbraukia.

Ir visgi - nieks tikrai nelaukia...

  -------