Vidurnaktis, dienos darbai už laiko vartų,
Lyg šaknys obelų paslėptos po sniegu,
Kurios, kas žino, gal sušals ir bus bevertės,
O gal pažadins tūkstančius žiedų.

Nėra visai tuščių dienų, tokių nebūna.
Kiekvienoje iš jų tau skirta dovana –
Sau ir žmonėms sukurti šilumą, jaukumą,
Pažinti džiaugsmą, meilę, vaiko šypseną.

Darbai darbai, jie amžiais begaliniai,
Tarsi grūdai gyvenimo aruode supilti,
Vieni gal pamaitins, kiti žaliuos sudygę,
Treti, kaip ir pelai, bus vėjais paleisti.

Vidurnaktis, toks geras metas,
Ne pinigams – žmogaus darbams skaičiuoti,
Kurių teks griebtis visa ką pametus,
Kitais gal būt galėsim net didžiuotis.

O jei užgriūtų debesėlis juodas,
Iškęst ir jį reikės – žmogaus pečiai tvirti.
Praeina žiemos, subliūkšta gruodas,
Kai žemė ryto, saulės spindulių glėby.


2009-02-19