SAPNAS AR IŠ CIKRO?

Anųdzien ėjau pro šalį
Pro dzidziuly  šokių salį,
Kur jaunimas vakarais
Rankas dzideliais būrais.
  
Mislinu, inkišu nosį
Pascekavyc, sužinocie,
Kapgi linksminas jauni.
Velnias nešė tį mani!

Grajina an viso sodziaus.
Kojos pradeda kilocis.
Bet kap priėjau arci,
Mislinu, gal jiej kurci,

Ba alasas ne an juoko.
Salėj kelios poros šoka,
0 kici tai pakampiais,
Tai po vieno, tai pulkais.

Pamatiau ir dar navynų,
Kap iš bonkos maukia vynų.
Gera mergos ir bernai,
Kad atrodzytų durnai.

Ko durnesnis, daugiau juoko.
Žūro akimi apuoko,
Gruvinėja patvorais
Ir visiem gražu, gerai…

Vienas gruvo man po kojų,
In asfaltų susjukojo.
- Kelkis, vyre, nesvoliok!
0 jisai mani kolioc!

Ak, tu macnas svieto pone!
Usitraukiau nemalonį!
Tuoj prišoko keturi:
,,Dziedu, snukin kap turi!”

Puoliau traukcis aš in šonų.
Vienas stvėrė už župono:
,,Kas tavi ca lįscie prašė?
Tegu guli, jei pristašė.

Ir apdraskė, ir apstumdę,
Ir tį kur vis aicie siuntė…
Cik kų gyvas ištrūkau,
Sunkiai kojas pavilkau.

0 tamsumas gi tos salės!
Mirgulioja cik šviesalės.
0 ca - svieto pabaiga -
Kalbina mani merga.

-Ainam, frajeri, pašoksim!
-Kad nemoku!
-Tai išmoksi!
Ainam, paimsi alaus,
Man širdelė acigaus!

Nesbijok, skoloj neliksiu,
Ko norėsi, tam suciksiu.
Aš patyrus ir graži,
Nesgailėsi, dzievaži!

Prisdegė ir usirūkė…
Incižūrau, kad anūkė!
Iš sarmatos apslobau -
Ko infarkto negavau!

Acipeikėjau sušalis
Jau lauki, prie šokių salės.
Kažkas ištįsė mani
Ir paguldė purvyni.

Tai tau šokiai, tai kultūra!
Nekaltai gavau in skūrų.
Gal aš peklon patekau?
Dar gerai, kad ištrūkau…

Kad aš aitau dar in salį!
Jau gerau namo, pas Valį.
Nepavieris, kur buvau!
0 gal aš cik sapnavau?