Pirmas skyrius      

Naujokė

Kai vieną dieną Inesa su Raimonda kūrė dienos planus, į jų mokyklą atėjo naujokė. Kaip suprantama, Inesa, jų dviejų šutvės vadė, pagalvojo: „kas čia tokio, juk naujokų būna daug“. Bet juodvi nė nebūtų pagalvojusios, kad per naujokę jų draugystė suirs...

Tą diena buvo pati geriausia diena, nes tą dieną prie jų nesikabinėjo jų priešės: Gabija, Ramunė, Giedrė, Augustė, nes jos buvo su naujoke Ida. Naujokė Ida visiems klasės vaikams padarė didžiulį įspūdį, nes ji persikėlusi iš didelio miesto į čia. Ji buvo ir gera mokinė, bet juk naujokė negali sugriauti Inesos planų, nes ir Raimonda pradėjo draugauti su Ida.

Kai prasidėjo pamoka, Inesa su Raimonda pradėjo šnekėtis, bet pašnibždomis, kad mokytoja negirdėtų:
- Kas tau šovė į galvą Raimonda?
- Man  tai niekas. O kas tau pasidarė?
- Aš tiesiog pykstu, kad mano dviejų mėnesių planą baigia sugriauti kažkokia naujokė!
- O  kaip ji baigia sugriauti, kad ji su tavim dar nė karto nesišnekėjo?
- O kas su ja per visas pertraukas šnekasi?
- Aš nekalta. Ida labai draugiška ir ji visiškai nepanaši į mūsų priešes.
- Man tai kas. Juk aš tavo draugė, gal jau pamiršai?
- Ne, aš nepamiršau. Bet juk mudvi esam labai geros draugės, Inesa, ir mes pyktis negalim...
- Man jau tai kas, tu gali jei nori būt su ta savo Ida, man tu jau nebe draugė.
- Bet Inesa, mudvi šitiek kartu patyrėm....
- Man nebeįdomu...būk su ta Ida...
- Mergaitės, tylos čia jums ne koridorius, kad galėtumėt triukšmaut. Už  tai visą klasė rytoj turės rašyt matematikos kontrolinį darbą,- griežtai pasakė mokytoja.
- Šaunuolės, per jus turėsim rašyt kontrolinį,- pašaipei pasakė Ramunė.
- Ačiū,- išdidžiai pasakė Inesa.
Tuo momentu nuskambėjo skambutis ir Ramunė iš suolo pakilo apimta pykčio, kad iš jos pasišaipė Inesa, kurios ji nekenčia.
- tai Inesai atsirūgs, nebūsiu aš Ramunė, jei jai neatkeršysiu.-piktai pasakė Ramunė;
„Tegul  Ramunė mano sau ką nori, man nesvarbu“- pagalvojo Inesa-„Bet gaila, kad Raimonda jau nebe mano draugė, dėl viso to kas atsitiko kalta Naujokė Ida“.
O tuo momentu Raimonda jau buvo nuėjusi prie Idos.
- Labas Ida.
- Labas Raimonda.
- Man labai gaila, kad tu dar tik pirma diena šioje mokykloje, o jau rytoj turėsi rašyt kontrolinį.
- Tai niekis. Gerai kad ne Istorijos, nes jūs esat toliau paėję negu mes iš anos mokyklos, tada man tektų labai daug mokintis.
- Tikrai...
- O matematiką aš moku gerai, nes mes matematikos paėję kiek ir jūs.
- Tai tikrai labai gerai.
- Aha. O kas tau atsitiko su Inesa?
- Mes susipykom.
- Dėl ko? Dėl manęs?
- Taip. Bet tu nekreipk dėmesio. Bus tų draugių,- liūdnai pasakė Raimonda.
- Bet ne tokių gerų kaip Inesa? Ar ne taip?
- Tu teisi. Tai ką man daryti?
- Tu pabandyk su ja pasikalbėti, paaiškinti dėl ko tu bendrauji su manimi.
- Niekas nepavyks. Inesa tavęs tiesiog nekenčia. Nors tavęs ir nė trupučio nepažįsta.
- Tiesa. O man Inesa atrodo, gan miela ir protinga.
- Proto ji turi. Tik apie mielumą to nemanyčiau.
- O kodėl?
- Inesa tikrai nėra miela. Ji labiau mėgstą valdžią. Na ji nevadovauja kaip kariuomenės vadas, bet paimti vairą į savo rankas labai mėgsta. Todėl ji ir yra mūsų šutvės vadė.
- Kokios šutvės?
- Mudviejų su Inesa. Mums kartu labai šaunu. Mes krečiam pokštus labai nemėgstamiems kaimynams. Vienam kaimynui ant langų užklijavome  juodos plėvelės ir jis visą dieną buvo namie ir bandė užmigti nes galvojo, kad naktis, o jo visi laikrodžiai sugedę .Kai jis sužinojo kas iškrėtė jam tokią išdaigą jis pirma pasitaikiusia proga paskambino mūsų tėvams ir tada mes gavom po savaitę namų arešto, bet tas areštas truko tik dvi dienas, nes mes taip liūdėjos ir mūsų tėvai pasitarę mūsų areštą panaikino, bet mes turėjom pažadėti, kad daugiau tokių išdaigų nekrėsim.
- Turbūt jums buvo linksma...
- Tai jau tikrai.
- Na gal jau einam į pamoką nes jau beveik visi vaikai suėję.
- Tikrai, o dar paskui auklėtoja lieps mudviem ant rytojau parašyti pažymiui po rašinėlį apie savo  per tą mėnesį perskaitytą knygą.
Per pamoką Inesa buvo tikra tylenė, nes net auklėtoja stebėjosi, kad Inesa tyli. Ir tai buvo visas pamokas. Kol atėjo laikas eiti namo...
Kai Ida su Raimonda pasiėmė striukes iš rūbinės, Raimonda užkalbino Inesą:
- Inesa palauk noriu su tavim pasikalbėti.
- Aš neturiu su tavim apie ką kalbėtis Raimonda.-piktai atsakė Inesa.
Ir nuėjo lauko durų link.
„Kas jai pasidarė?“- mintyse pagalvojo Raimonda.
Tai buvo visą savaitę, kol neatėjo naujos savaitės pirmadienis.....