aš nežinau
ar tu jauti
kaip dengia smėlis
kaip sulituoja užrakina
kaip tirpsta ir rūdija
praeinančių dienų dykynėj
kaip vysta
varva
nuplinka vėjy tarsi kalva
kaip nebegrįžtamai
nueina
ir sudega kažkur
nebeatsigręžia
nelieka peleno
kurį pašildyti delne
galėčiau
žolės nelieka
kurią pasėčiau
kaip viskas byra
lyg pro rėtį

Aš nežinau
ar pajutai –
pabaigiau
kentėti…