Sugniaužus saujoje tau šilumą nešu
Per sausio sniegą ir rugpjūčio karštį,
Nepasiklysiu tarp putojančių bangų,
Neklupsiu – eisiu, nepavargsiu.

Parimusi prie tavo lango naktį,
Atlenksiu pirštus – te šiluma suranda
Tavas rankas, tegu išvys ji šaltį
Iš tavų lūpų ir iš tavo miego.

Kai tau sunku, ištark tu mano vardą –
Bemiegis vėjas balsą ant sparnų atneš,
Skubėsiu pas tave, kai skausmas kanda,
Paukščių Taku tau siųsiu svajones.

Tik nedėkok, prašau, už rūpestį nuoširdų,
Tiktai neklausk, ko noriu iš tavęs –
Esi man draugas, tad jaučiuos laiminga
Ir dovanoju tau negęstančias žvaigždes.