Ateik grakšti į priemiestį ramybės
Su jauduliu veide, trapioji paukšte,
Kai riešais susilies aistra beribė,
Į miestą žvelgsime nuo skardžio baugščiai.

Svajokliai du, ištroškę vienas kito,
Į pažinimą pakelia lengvai sparnus,
Aplinkui pienių parašiutai krinta,
Minkšti žolynai slepia potyrius gilius.

Peizažas vakare šešėliais mirga,
Skoningų įspūdžių pritvinkęs nuo kaitros,
Kaskart kartoti nuodėmę šią verta,
Pritardami žibintai miesto įdienos.