Mėnulis supas debesies pūke,
Tarytum piemenėlis gano žvaigždeles –
Užgros lopšinės pirmą gaidą dūdele,
Apgaubs namus sapnų skraiste.

Apglėbs laukus gaivi nakties vėsa,
Nutils balsai paukštelių pamažu,
Prigludę viens prie kito, po šaka
Sapnuos sapnelį voveriukai du.

Į langą beldžia sidabrinė mėnesiena –
Pavargusias tau glosto akeles,
Nutilo krykštavimas, spalvinantis dieną,
Glaudžiu mažutį švelniai prie savęs.

Apibarsčiau veidelį tavo bučiniais –
Klausyt nakties alsavimo taip gera...
Aš priveriu duris lėtai lėtai –
Vėl krykštausi rytoj, tačiau dabar... Labanakt.