Tik puomietie...
Gal šimta mētu aš nebnuejau
I gāla ūlyčės pri senuojė kaštāna.
Vo kuo bevalkiuotėis? Pražėla barzda jau
Ėr ākis debesieliu po lonkas nebgāna.
Tik švėntuoms dėinuoms - ka prispruogės žėnts
Prižadėn gaidi, nu panū paršliaužės,-
Apie jaunystė vuožuojo apėnt:
Senātvė da šėrdēlės nesogriaužė.
I prūda veizo: ruoduos - svēks ė gyvs,
Bet vondou māta sieni - slābna, kūda.
A ne diel tuo, ka būdams vaikis štyvs,
Gyvenėmieli imerkiau i šūda?
Tik lek dėinēlės - kap šiaurėnis vies -
Kamaruo so šonio ė babaleiko.
Vo je dūšēlė kuo ė benuories,
Soprāsio pats: tėi nuora - jau po laika.
Užkeltas karklės. Bieris uždaryts.
Nudėla pādkavas. Pasēna mona pānas.
Tik puomietie da tego briekšt tas ryts,
Ka nueino pri senuojė kaštāna...