Kai girdžiu aš tavo vardą –
Savąjį tuoj užmirštu.
Glostau jį, kitų ištartą,
Nes žinau, kad jis – tai tu.

O pamačius tavo veidą
Aš lyg snaigė ištirpstu
Ir išgirdus žingsnių aidą
Tyliai džiūgauju – tai tu.

Kai tau linksma, kai tau gera,
Ant dangaus eiles rašau.
Mano akys saulę geria...
Kaip, o kaip tave pašaukt?