Iš pat pradžių žiūrėdavau į Laimono išgėrinėjimus gan ramiai: maždaug „visi vyrai mėgsta išgerti“. Po to, kai jie ėmė dažnėti ir ilgėti, ėmė nervinti jo bukas žvilgsnis, „suparalyžiuota“ eisena, kalbėjimas nei šį, nei tą, tušti buteliai, išmėtyti kambaryje ir virtuvėje. Mes nesimušėme kaip kiti sutuoktiniai, kai vieną iš jų už rankos vedžioja Alkoholis. Aš net jam, pagiringam, nupirkdavau alaus, kad nemirtų nuo staigios abstinencijos. Ėmiau daug skaityti apie alkoholizmą, bandžiau kalbėtis su blaiviu – gražiuoju, piktuoju. Mane sutikę pažįstami stebėdavosi mano ištverme, reikšdavo dirbtines užuojautas. Tai vargino. Mačiau degraduoja, bet kad vieną sykį net nesugebės pats sugrįžti iš artimiausios aludės namo – parneš kaimynai, nesitikėjau. Nemiegojau visą naktį: kas bus ateityje? Ogi rytojaus dieną tai pasikartojo, jį atvilko visai nepažįstamas žmogus.
Kepiau kotletus. Išgirdau girto vyro gergždžiantį balsą:
- Ne, nenoriu, ne ne...
Nušlepsėjau į jo kambarį. Laimonas gulėjo skersai lovos. Šalia sėdėjo nepažįstamasis, atitempęs „draugelį“, ir kažko įkyriai prašinėjo. Iškart pastebėjau raudonas akis, lakstančias po interjerą. „Vagis“ – šmėkštelėjo mintis. Nupurtė.
- Tai gal su tavim išgersim, – įžūlokai ištarė.
- Negeriu. Jis už abu sugeba, – parodžiau akimis į Laimoną. – Dėkui, kad nepalikot – žiema.
Atėjūnas išėjo nenoromis. „Kad tik neapvogtų vienąsyk. Reiks rakinti duris,“ – sau pažadėjau.
Kitą dieną jas turėjau atrakinti. Tarpdury išniro vyriškio su bėgančiom akim siluetas. Už pažastų apglėbęs tempė manąjį alkoholiką. Visai sutrikau, kai įstūmęs Laimį lovon ir, neslėpdamas susidomėjimo, paklausė:
- O ta vaza sekcijoje rankų darbo? Turbūt brangi...
Supratau:
- Kiek būsiu skolinga už paslaugą? – išlemenau.
- Daug, penkis litus, – vapėjo kažkokiu būdu klausimą išgirdęs maniškis, – penkis.
Apsidžiaugiau radus piniginėje penkių litų vertės monetą.
- Čia net buteliui vyno neužtenka, – visai išsidrąsino nešikas, – pridėk dar du.
„ Duosiu, kad tik greičiau išsinešdintų“. Radau ir dar du.
- Žinai ką, – pasikasė galvą, – duok dar du cigaretėms.
- Bet...
- Aš tau rytoj jį atnešiu nemokamai.
Norėjau paprieštarauti, bet kieme šalta: o jeigu nieks neatneštų?
Kitą dieną, skubėdama iš darbo, netoli aludės susitikau kaimynus, tempiančius geradarį. Jo galva buvo nuleista, o lakstančias akis alkoholis pavertė sustingusiomis.