Senai senai mūsų krašti gyvena karalius. Anas turėja dukterį. Ta dukte buva bais mandra. Tai jai undarokas negražus, tai virėjas nepatropina su maistu. Ataja čėsas už vyrą tekint. Paskelbe karalius per visų svietų, kad tekina dukterį. Iš kokią pasviečia tik neprivažiava karaliūnų. A mergai ni vienas negeras- visus išbrokina. Karalius supyka un dukters ir nutare išlaist už bedniausia berną. Dukte raudoja, raudoja, ale raudas nieka nemačija.
    Karalius išlaide sava tarnus, kad atrastu pati biedniausių bernų visoj karalystej. Apėja visų karalystį ir pamiškėj trobelaj rada bernų be drapanų, kudlas besraunantį. Toj trabelaj, net blusas su utelėm netureja kuo pramist. Nu, bernas- bednesne nerasi. Atvede mergų pas šitu bernų. Merga, net nusgundą. Takes bednystes da neveizeja. Ale ku padarysi, toks tėva įsakymas. Veizėk mandrai neraike būt. Karalius liepe apvilkt bernų ir paruošt sutiktuvem mergas.
    Kai bernas pamate tokių gražių mergų, jam akysna prašvesėja. Veizeja, veizeja ale veizejimu sotus nebūsi. Sumislija, kad raikia kokią viralą pasrėbt. Ale kurgi, tų viralų virsi, kad jakia katilioka, nei uzbanioka nėr. Aina bernas pas susiedų pasiskolit. Susiedas pagailėja ir dave senų katiliokų. Bernas pašakinėdamas sugrįža nama ir jėmes virala virima. Du šakaliokus pajėmys ugnį intryne, lauželį inkūre. Upeliokan nuvėja undene pasisimt. Beidamas atgalios sugava žvirbliokų- bus mesiotes. Da pamiškėj žebelių prisrinka- ugnela bus kaitresne. Parėjis nama mergai liepe nupešt žvirbliokų. Ale ta tik pasisuka kai girnapuse ir nuvėja šonan. Ku darysi, bernas jėmes žvirblioka pešima. Indeja virt meselį ir iškiūtina par laukus, kakių seklalių ir žalalių, kad viralas macnesnis būtų. Šiteip beruošent viralų, atslunkiną vakaras. Merga pajaute virala smokų ir žarna žarnų ryt pradėja. Da išpradžių bande raukytes, bet paskui tropija pabandyt. Nugi viškai skani zupe gavas. Pasrebe zupes, pavalge žvirblioka mesiotes ir buva sotūs. Matai, prastas bernas tropija karaliotei. Misliu, delta, kad alkana buva, tai visas mandrystes išlakste.
Kitų dienu jau pati merga jėmes virala virima. Teip priprata kožnų dien.
      Bernas indirba žemį, pasėja visakių žalalių. Susiedas dave bulbų ir pupų pasisadynimui. Teip aplink gryčialį sužaliava visake augalėliai. Merga iš lankų ir miškų atsineše kvietkų ir prisadyna, kad gražu būt. Ana un laužele visokias patrovas išmoka virt. Teip anys abu labai laimyngi buva.
      Matai ne turtai ir mandrumas gyvenimų linksmina…