Beržas rudenį
Rudens toks negyvas veidas,
Gedintis, juodas rūbas,
Žolė jau į tamsą leidžias,
Vėjo glamonės grubios.
Pavargę be galo rankos
Svyra į blyškią saulę.
Rausta beržas lig skausmo
Rudens spalvotoj apgaulėj.
Rausta beržas ir klausos,
Kaip eina per žemę lietūs,
Dienos miglotos, blausios,
Niekieno nemylėtos.