Kokiu plonu ledu, pasirodo, einu...
Kaip mažai nuo manęs kasdienybė priklauso!
Jon įsmukus laikaus už mažučių delnų,
Už trapios gyvasties savo kūdikio rausvo.

Išsimušiu, išplauksiu - jis tiki manim,
Na, o man nevalia to naivumo apvilti,
Negaliu pasiversti varle ar žuvim -
Privalau virš bangų tarsi Angelas kilti.

Kitas krantas rūke. Nematau, ar toli.
Pats gyvenimas treška ir linksta po kojom...
"Tu, mamyte, gali, aš žinau, kad gali!.."
Ir baltučiais sparnais virš bangų aš plasnoju...