Sudrisko vasario apsiaustas.
Vis beldžias pavargęs į langus,
Jo veidas išblyškęs, nepraustas.
Sugrubusiais pirštais dar žarsto pernykščius lapus...

Klajojo vargšelis per dieną
Po rūko ežerus, miškus...
Ištaškė balą ne vieną,
Stovėdamas po langu paryčiais prišals batus.

Dienom paliks dirvonai klampūs...
Sunki vasario kelionė,
O vakarais dar smarkūs vėjai pūs.
Kai nieks tavęs nemėgsta, juk tai nedidelė malonė.
    

---------------------------


Vėl pražydo snaigėm sodas
Ir sulopytas vasario togas.
Krykštauja vaikai kieme.
Besmegenį lipdo, o gal ne,
Gal išeis tvirta pilis
Ir laikys iki tikrų sode žydinčių žiedų.
Ne visai liūdnai vasary
Ir patyžta, ir pašąla...