Nieko!
Tik šaltas niekis mano prote
Skaldo ne valdo – veidrodinius veidus
Ir tamsoj
Bedugnės saldžios kaip gyvatiškas hipnotiškas seansas
Šoka Neurotiškoj neuronų smarvėj
Žinai – tai
hiperkubas be omegos taško.
Nieko?
Ir vėl ateina laikas nusidėti sau – pašaukti:
Viešpatie (keiksmai balnoja lūpas – kiek sykių jau žadėjau nebeklaust),
Kodėl taip nekenčiu savęs –
Nes žmogiška, nes pernelyg ---
Ta maniakiška tuštybė
Antibudistinė tuštėjimo kančia ---?
Bet aš juk ir ne dievas. Ne dievas aš sakau
Ne aš sukūriau galimybę klausti  numirus
Vemti krauju, tulžim ir siera
Aš tik... išsigalvojau savo/tavo Ypatybę
Kad esame Kažkas
Ypatingųjų kasta
Cha
Ganešos uodegos plaukelis
O kas yra ----
Kas po tiesa yra?
Tamsa tuščia
Tamsi tamsa
Ir tuštuma
Atmerk akis –
Nekaltinu jau
Nieko.