Tarsi mažvaikis - pasakos, trelės...
Ir ne kartą, ne tris, jau ilgai.
O širdy užsidarė durelės,
Tu anapus, už jų palikai.

Belsk nebeldęs, net baltos langinės
Tarsi siena kurčia - aklinai.
O viduj pasilikus kankinas
Tik bemirštanti meilė nūnai.

Gal dar suksi tu ratą po rato
Ir ieškosi, gal šauksi vardu.
Bet kas pametė - jau neberado,
Jeigu kelias suskilo į du.