monologas savaip
paskenduolės daina
beveik lūpas paliečia
nesakysiu
sudie
vingiuos ežero draikos plaukai
tu išgirsi žvaigždėse
mylėjau
tave
gal
šventvagiškai
alpuly raudonam įsčios tuščios
--
o jei būtų kitaip
neskandinčiau savęs
dieną
pradėtą ir šventą
mano – tavo
visiems
mintyse
gal
?