Meilės meditacija

Liejas meilės lietūs,
Lyg visiškas netikėtumas –
Baisumai kabutėse.
Tirpstu toj meilėj.
Lekiu it angelas.
Sužadinta esybė many.
Kitam krante džiaugsmai –
Lekia nematydami vandens,
Į žmogų per žmogų.
Sužadina meilės lietaus šnarėjimus.
Laukinės aistros ugny tirpstu.
Čia tyloj medituoju į vasaros naktis.
Giliai svajoj, svajos gilumoj
Pakanka iliuzijų,
Ir lyja dangus ta meile.
Kažkur aukštai žvaigždžių supermeilė
Tirpdo tamsą.
Žadą atima tas beribis pasaulis.
Po truputį renku
Į taurę meilės lietaus lašus –
Praeis kiaurai mane.
Paklausiu, kas toliau?
Na ir kas, kad toliau.
Tesulyja nemirtim.
Kalnų vėjai išsklaidys.
Uždegsiu žvakę.
Liepsnos šviesoj ant popieriaus
Liejas meilės lietūs.

2004 06 17
liotauras