*** ***
Jos krūtinė, be abejo gundė,
O kaip talijos kontūras supos
Žaliaspalvės suknelės fone,
Dvi prisirpusios žemuogėm lūpos.
Čia prie stalo jau visko gana.
Kepsnio kvapas, kažkas pilsto vyną.
Po stalu jau apgirtus ranka
Susiranda,.. aukščiau, apkabina..

  Spalvotų šviesų atspindžiais
  Šokio ritmu krūtinė vėl supas.
  Kas sukūrė gitaros jai liemenį
  Ir iš proto net vedančias lūpas?
  O kai darganą pakeitė liepa,
  Tas stangrumas.. ir jau kas bebūtų
  Neiškeisiu šios laimės į nieką,
  Skonio žemuogėm sirpstančių lūpų!

  *** ***