Ko blaškaisi, o balta žuvėdra,
Ko dienom naktim dejuoji tu?
Jau seniai nulaužė pušį vėtra
Ir sijoja smiltis nuo krantų.

Gal dar lauki savojo Kastyčio?
Tviska rūmai jūroje, dugne.
Šitiek šimtmečių! Galbūt netyčia
Jis susižavėjo undine.

Miršta viltys, tarsi bangos dūžta.
Jau negrįš... Ji suneria rankas.
Iš pačių gelmių dar atsidūsta
Ir apglėbia Baltijos bangas.

Jūra aiktelėjo ir nuščiuvo,
Laikas puoštis vėjo apdarais.
Ji suprato: pasaka tai buvo...
Ilgesys pabiro gintarais.