*

Dusai nuo nepasitenkinimo
dusai iš pykčio ir skausmo
nes aš mylėjau ne Tave
o Tavimi viską aplinkui
ir nors buvai man
įrankis
kuris "blogai"
paverčia į "gražu"
man buvo beprotiškai
su Tavimi gera.

Tau dingus kažkaip
išsiderino mano kasdienybė
jaučiuos kaip jaučias
gitara
be vienos stygos -
nors yra dar penkios,
garsas ne toks koks buvo
prieš tai.

lyg mane
kas būtų perkėlęs iš
esamojo laiko į
nesamąjį,
lyg kairiuoju petimi
vis dar lytėčiau Tave
o Tu absoliučiai svetimas.

*

Sėdim abu bare
tame pačiame kampe
kaip visad
o žmonės į mus žiūri
bukais žvilgsniais.
Beprotystė persmelkė suvokimą
jog Tavęs nėra Čia
ir nėra Dabar.

Ir tik man atrodai toks pats
koks buvai,
kuomet buvai
realus.
Stengiuos tai išlaikyt,
bijodama net iškvėpt,
kad nenupūsčiau Tavo
nesybės.

Dusau iš troškimo pasakyti Tau:
Atleisk už mano
nesubrendusius jausmus.
iškvėpiau tai
ir išgaravai ore
kaip cigaretės dūmas.
daugiau negrįši.
niekaip.