Nušvėta vakars savom spalvom,
Aukštã mėnolis patekėja,
Išėje papūnis kažkor veins
Neapsidares – bet išeje.

Neeiška ano nieks dabã,
Deja,ilga ons jau negrįžt.
Išeje į neaiško kor
Eiškote jo, deja, nieks nesiryžt.

Dėlko išeje nieks nežėna,
Palėkes mus vėsus.
„Samagona i užkonduos išeje“-
Pasakė brolis mon tylus.

„Kažkas tikra čia atsitėka-“
Šnabždėja Pranis atkaklia.
„Sutėka turbūt Kazį
I ger dabã abu- žaltẽ!“

„Tep ger-“sutėka Jonis
Nubraukės prakaitą nu paakium.
Mosint i Magdė tėn atslinka
I būs dabã tėn pats smagoms.

Pašuokės kuojom sutrepsėja
I dinga vidury nakteis.
Atspėket a daug trobuo da lėka
Laukontium i be vilteis...