Jis kitaip gyvenimą supranta,
Jis kitom akim į saulę žiūri.
Pritarimo niekur neberanda,
Nors karalium jaučiasi pašiūrėj.

Bet gyvena. Ir vaikus augina.
Jam atrodo, kad visi laimingi.
Nors ant stalo kartais tuščia, gryna,
O mažiesiems net pienelio stinga.

Nepriklausomas, lyg paukštis laisvas
Jis kitaip gyvenimą supranta.
Bet vienodai jo ir mano laivas
Plaukia į aną, į kitą krantą.