Aš – ne ta, apie kurią galvoji, –
Išblyškus musė sparneliu pamojo.
Čia vištos atmata šalta.
Čia plikas briedis bėga purvina gatve.  
Tyli ir tyčia nesakai.
Nejau aplinkui nieko nematai?
Virtuvėj dega paslaptys ant stalo,
O suteršta prijuostė pakabinta bąla.
Užuolaidos pajuodusios ant lango.
Žirgai dirbtiniais karčiais lyg pamėklės žvengia.
Ir ką? Ir nieko. Ir be batų.
Kelnaičių kraštas po sijonu matos.
Vaiduoklis permatomas stūgauja balsu,
Taip norisi pabėgti nuo visų.
Beprotiškas beprotiškas pasaulis.
Tvorelės mietais vaikšto atsiviepus saulė.
Kažką apgavo senas dėdė.
Kažkas ne savo turtą ėda.
Gatvėse žali paparčiai.
Dvi žuvėdros ruošias kartis.
Kaip garsiai švilpia dūmai kamine,
Ir mykia pasiklydus karvė gūdžiame miške.
Verksmo aidas visiems atsibos.
Šlapias kūdikis ieško mamos.
Plepios bobos sugrįš į namus.
Pavargus pieva pasisavins drugelius.
Tyli ir tyčia nesakai...
Dievuliau, dar ir kaip matai.