Kap skaude aš atplyšau, kap tuolėj nukrėtau,
Tuo tolimuo šalelie jau kap ėr priprtau,
Bet mon sapnuojas Vėnta, papuošta ajeras,
Atruoda, visi plėnta padietom parsirastė.

I vėita da pareitiau, tik dėjnas nebsugrįš-
Belėjkt tuoliau gailietėjs, kam leidau sau atplyštė,
Kam leidau sau plasnuotė plešteke link ugnėjs.
Vo gal tikra žemaite Likėma neder keiktė-

Švėntuos dounelės skuonis ėšlėjkt ėr trupiniūs,
Dėl tuo kor begyventiau, tėn Žemaitija bus