Toukart, jaunystie, nuoriejau tāvės.
Daba nebnuorio - ni aplonkyt.
Metā pro šāli biega kap āvis,
Krāmė nuplėka, svajuoniems - kvit!

Kartās pavuožuojo: kam begyventė?
Kam berokoutėis, kon berašyt?
Lėka gal dešimtės mētu - pasentė,
Jego šėrdelie ėivas nebžyd...

Galva sojiemės, siedous ont kēra,
Trauko botelka...
            Ėr ākis švint:
Jouda "audėnė" i tāva dvāra
Lek kap avēlė - nuors apkabink!

Šėrdės po nertėnio tik soplostiejė,
Kinkas nutėrpa - ė sopratau:
Tavi iš naujė isimyliejau -
Viel karštus laiškus rašysio tau!

Bet kuoki pėršli siūstė i dvāra?
Nebier malāgiu - pagēda sviets...
Nebent nueitiuo pas Seima nāri?
Tas jau pakuolyt moni muokies!

Kēra apžērgės, išlėnkiau borna
Už demokrātėjė.
              Ėivas da žyd!
Ė tiktā baise dėdėlis dornios
Gal pasakytė: svajuoniems - kvit.