Įsirėmint universumą

Suaižėjusio vakaro dvasią
Aitvarais nulydėjus į ūkanas,
Mažą paukštę kelionėj padrąsinus,
Nusikračius sarkastiškom lupenom.

Tarp būties-nebūties nuplaktą
Įsirėmint aušroj universumą
Išbučiavus sietynų kaktą
Po naktinio palaido verksmo.

Dovanotais Dievų vitražais
Piligrimų keliai palaiminti
Ten,kur sakals viršūnėj rąžos,
Kur vibruoja drugiai išgainioti.
obelaitė