antausis skaudžiai į veidą
pro širdį pervertą durklais,
kad spręsčiau dilemą -
būti - nebūti?
matinis veidas pasrūva krauju -
antausis - šūvis -
mirt nebaugu
ir sniegas ištirpsta
nuo jos raudų...
raudok, motinėle,
ne negrįžusių sūnų,
raudok, kad dilemą
išsprendei ne tu...