Haiku Vilniui (6)
Mano paslaptys
po tavo kojomis -
pakelk akmenį.
***
Dangoraižių
papėdėje skraido
riedutininkai.
***
Ir vėl smaigalį
įmerkė į debesis
televizijos bokštas.
***
Vilniaus gatvėse
ieškojom paslėpto meno –
neradom.
***
Kalvarijos. Srautas
žmonių. Panele! Mano
geriausi obuoliai!
***
Švilpia mašinos.
Pasiklydau „Vilniaus vartų“
bokštuose.
***
Ilgi sijonai.
Juodos akys. Stok! Mes tau
laimę išbursim.
***
Vilniaus vartuose
japonų poezija apie
Aušros vartus.
***
Skiemenuojam
susėdę – kas lietuviškai,
kas - japoniškai.
***
Pavilnio parkas.
Susiduria keturios akys –
mano ir lapės.
***
Pavilnio parko
šlaitai mėlynuoja.
Pavasaris.
***
Kodėl į Žirmūnus
nevažiuoja mikriukai?
Baigiu suledėti.
***
Akropolis.
Europa. Panorama.
Užburtas ratas.
***
Jau pažįstamas
pilkas katinas. Dar ir taip
būna mieste.
***
Sninga. Vilniuj
net ir šuo su striukele.
Kaime būtų gėda.
***
Snyguriuoja.
Tuščiam autobuse
kuriu haiku.
***
Susitikime
prie „Lietuvos“. Pirmas
pasimatymas.
***
Tūkstantmetis.
O kelintus tu, Vilniau,
skaičiuoji?